Gintaro Janužio odontologijos klinika, logotipas

Stomatitas: tipai, simptomai, priežastys, gydymas

2024 m. gegužės 8 d.

Stomatitas – bendras terminas, reiškiantis burnos uždegimą ir skausmą. Jis gali sutrikdyti žmogaus gebėjimą valgyti, kalbėti ir miegoti. Stomatitas gali pasireikšti bet kurioje burnos vietoje, įskaitant skruostų vidinę pusę, dantenas, liežuvį, lūpas ir gomurį.


Stomatito tipai


Stomatozė: Tai viena šviesi ar geltona opa su raudonu išoriniu žiedu burnoje, dažniausiai ant skruostų, liežuvio ar vidinės lūpos pusės. 


Peršalimo opos: Tai skysčio pripildytos žaizdos, atsirandančios ant lūpų arba aplink jas. Jos retai susidaro ant dantenų ar burnos gleivinės. Peršalimo opos vėliau pasidengia šašu ir paprastai pasireiškia dilgčiojimu, jautrumu ar deginimu prieš atsirandant tikroms opoms.


Burnos dirginimas. Dirginimą gali sukelti:


  • Skruosto, liežuvio arba lūpos kramtymas
  • Breketų nešiojimas.
  • Tabako kramtymas.
  • Burnos nudegimas nuo karšto maisto ar gėrimų.
  • Sirgimas dantenų ligomis (gingivitu) arba kitos rūšies burnos infekcijos atsiradimas.
  • Sergimas tam tikromis autoimuninėmis ligomis, pažeidžiančiomis burnos gleivinę, pavyzdžiui, vilklige, Krono liga arba Behceto liga.


Stomatito simptomai: Stomatozė ir opaligė


Opaligės:

  • Gali būti skausmingos
  • Paprastai trunka nuo 5 iki 10 dienų
  • Turi tendenciją atsinaujinti
  • Paprastai nebūna susijusios su karščiavimu

Peršalimo opos:

  • Paprastai būna skausmingos
  • Paprastai išnyksta per 7–10 dienų
  • Kartais būna susijusios su peršalimo ar gripo simptomais


Stomatito priežastys:


Sunku tiksliai įvardinti, kas sukelia stomatitą, tačiau daug kas gali prisidėti prie jo atsiradimo, pavyzdžiui, tam tikri vaistai, burnos traumos, netinkama mityba, stresas, bakterijos ar virusai, miego trūkumas, staigus svorio kritimas ir tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, bulvės, citrusiniai vaisiai, kava, šokoladas, sūris ir riešutai.

Žaizdos taip pat gali būti susijusios su laikinai susilpnėjusia imunine sistema dėl peršalimo ar gripo, hormonų pokyčiais arba mažu vitamino B12 kiekiu. Netgi skruosto vidinės pusės įkandimas ar aštraus maisto gabalėlio kramtymas gali sukelti opą.

Žaizdos gali atsirasti dėl genetinio polinkio ir laikomos autoimunine liga. Jos nėra užkrečiamos.


Įprastų stomatito formų gydymas


Burnos žaizdos (stomatitas) paprastai net ir negydomos netrunka ilgiau nei dviejų savaites. Jei priežasties nustatyti nepavyksta, gydant daugiausia dėmesio skiriama simptomų malšinimui.

Toliau pateiktos priemonės gali padėti sumažinti burnos opų skausmą ir uždegimą:

  • Venkite karštų gėrimų ir maisto produktų, sūraus, aštraus ir citrusinio maisto.
  • Vartokite skausmą malšinančius vaistus.

Burnos ertmės opų gydymo tikslas – sumažinti diskomfortą ir apsisaugoti nuo infekcijos. Išbandykite toliau nurodytus metodus:

  • Gerkite daugiau vandens.
  • Skalaukite burną sūriu vandeniu.
  • Tinkamai prižiūrėkite dantis.
  • Blistex ir Campho-Phenique tepaliukai gali šiek tiek palengvinti opaligę, ypač jei tepami pirmą kartą atsiradus opai.

Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą


Jeigu nuolat atsiranda burnos ertmės opos ar pažeidimai, kurie kelia diskomfortą ar turi įtakos kasdieniam gyvenimui, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Skubi diagnozė ir tinkamas gydymas gali padėti palengvinti simptomus ir užkirsti kelią komplikacijoms. Kreipimasis į specialistą užtikrina veiksmingą stomatito gydymą. Atminkite, kad ankstyva intervencija atlieka lemiamą vaidmenį gerinant burnos sveikatą ir bendrą gerovę. Nedvejodami kreipkitės į sveikatos priežiūros paslaugų teikėją dėl individualios priežiūros.


Dažniausiai užduodami klausimai


Kokio vitamino trūkumas sukelia stomatitą?

Pasikartojantis aftinis stomatitas gali atsirasti dėl prastos mitybos, ypač dėl geležies, vitamino B3, vitamino C, folio rūgšties ar vitamino B12 trūkumo.


Koks skirtumas tarp bakterinio stomatito ir virusinio?

Infekcinis stomatitas yra bakterinis, kai jis yra odontologinės kilmės, virusinis dažniausiai sukelia vezikulinį ir erozinį stomatitą, o grybelinis – antrinę burnos bendrinės floros modifikaciją.


Ar stomatitas yra išgydomas?

Taip, žaizdos užgyja per 2 savaites. Kai kurie stomatitu sergantys žmonės taip pat suserga burnos mielių infekcija, vadinama pienlige. Šią problemą galima gydyti vaistais. Tolesnė priežiūra yra pagrindinė jūsų gydymo ir burnos higienos dalis.


2024-07-10


Pasidalinti:


JUMS TAIP PAT GALI BŪTI AKTUALU

dantu sepetelis, dantu ligos
2024 m. gegužės 8 d.
Dantenų ligos – tai rimtos burnos sveikatos problemos, pažeidžiančios dantis supančius audinius. Dažniausios dantenų ligos yra gingivitas, periodontitas, kariesas ir stomatitas, kuriuos sukelia prasti burnos higienos įpročiai ir bakterijų kaupimasis. Negydant šių ligų, jos gali sukelti dantenų uždegimą, kraujavimą, dantenų atsitraukimą ir net dantų nykimą. 1. Dantų ėduonis (Kariesas) Dantų ėduonis, yra viena iš labiausiai paplitusių dantenų problemų pasaulyje. Beveik kiekvienas žmogus kada nors gyvenime yra susidūręs su dantų ėduonimi. Ši būklė atsiranda, kai bakterijos ant dantų paviršiaus suformuoja apnašas, kurios, susidūrusios su maiste esančiu cukrumi, gamina rūgštis. Šios rūgštys sukelia emalio, išorinio danties sluoksnio, eroziją. Vėliau jos pradeda veikti po juo esantį dentininį sluoksnį, todėl dantyse atsiranda ertmių arba skylučių. Dantų ėduonis gali ne tik sukelti ertmes, bet ir nemalonius pojūčius, įskaitant dantų skausmą, kurį sukelia karštas, šaltas ar saldus maistas ir gėrimai. Papildomi simptomai gali būti blogas burnos kvapas, juodos ar rudos dėmės ant dantų ir nemalonus skonis burnoje. Norint kovoti su dantų ėduonimi būtina imtis prevencinių priemonių, pavyzdžiui, valyti dantis fluoro turinčia dantų pasta bent du kartus per dieną, naudoti dantų siūlą ir vengti saldžių užkandžių. Gydant dantų ėduonies sukeltus pažeistus dantų paviršius, dažniausiai naudojamos dantų plombos. Siekiant užkirsti kelią dantų ėduonies atsiradimui ir išsaugoti optimalią burnos sveikatą, svarbu suprasti dantų ėduonies priežastis ir simptomus. Savalaikė intervencija ir tinkama burnos higienos praktika atlieka svarbų vaidmenį užkertant kelią dantų ėduoniui ir užtikrinant sveiką šypseną ilgus metus. 2. Gingivitas Gingivitas yra dažna dantenų liga, kuri iš pradžių gali būti neskausminga, todėl jos lengva nepastebėti. Norint ją pastebėti anksti, būtina reguliariai tikrintis dantis pas specialistus. Gingivitas yra išgydomas, jei yra laiku nustatomas. Jis dažniausiai gydomas atliekant kruopštų dantų valymą. Negydomas gingivitas gali pereiti į periodonto ligą, dėl kurios dantenos patinsta ir lengvai kraujuoja, ypač valant dantis šepetėliu ar dantų siūlu. Gingivitą labai svarbu gydyti, nes, jam progresuojant, gali kilti rimtesnių problemų, pavyzdžiui, dantų netekimas. Laikantis geros burnos higienos , pavyzdžiui, kasdien valant dantis dantų šepetėliu ir siūlu bei reguliariai lankantis pas odontologą, galima išvengti gingivito ir veiksmingai jį valdyti. Jūsų odontologas, atsižvelgdamas į individualius jūsų poreikius, gali rekomenduoti konkrečias gydymo priemones gingivitui gydyti ir sveikoms dantenoms palaikyti. 3. Periodontitas Periodontitas yra paplitusi odontologinė problema, kurią sukelia ant dantų besikaupiančios apnašos. Tokie simptomai kaip raudonos, patinusios ir kraujuojančios dantenos, blogas burnos kvapas ir dantų jautrumas yra dantenų ligos požymiai. Nepaisant tinkamos burnos higienos ir įprastų apsilankymų pas odontologą, dantenų ligos gali progresuoti iki sunkių formų. Periodontitas kelia didelį pavojų dantims ir dantenoms, įskaitant dantenų atsitraukimą, kaulų ir dantis palaikančių audinių pažeidimą ir dantų judrumą. Be to, negydomas periodontitas gali sukelti sisteminį uždegimą visame organizme. Apskaičiuota, kad sunkiomis periodonto ligomis serga apie 19% suaugusių pasaulio gyventojų, o visame pasaulyje yra daugiau kaip 1 mlrd. atvejų. Nustatyta, kad pagrindiniai periodonto ligų rizikos veiksniai yra prasta burnos higiena ir tabako vartojimas. Gydant periodontitą gali būti atliekamos gilaus valymo procedūros, pavyzdžiui, periodonto šalinimo ir šaknų obliavimo procedūros, kurias atlieka odontologas. Sunkiais atvejais infekcijoms įveikti gali būti taikomi vietinio poveikio antibiotikai ir gali prireikti siuntimo pas periodontologą, dantenų ligų specialistą. Reguliarūs dantų patikrinimai, kruopšti burnos higienos priežiūra ir savalaikė intervencija yra labai svarbūs siekiant valdyti periodonto ligą ir užkirsti kelią jos progresavimui į sunkesnes stadijas, kurios gali baigtis dantų netekimu. 4. Stomatitas (Herpangina) Stomatinė infekcija (herpangina), tai virusinė infekcija, kuria dažniausiai serga vaikai, sukelianti opas ir žaizdas burnoje ir gerklėje. Šią ligą paprastai sukelia Coxsackie virusas, todėl gali pasireikšti tokie simptomai kaip gerklės skausmas, karščiavimas ir rijimo sunkumai. Svarbu paminėti, kad herpangina yra labai užkrečiama ir gali plisti per artimą sąlytį su užsikrėtusiu asmeniu arba sąlytį su virusu užkrėstais paviršiais. Dėl virusinės prigimties antibiotikai nėra veiksmingi gydant herpanginą, o infekcija paprastai savaime išnyksta per savaitę ar dešimt dienų. Neretai rekomenduojamas simptominis gydymas, kuris palengvina diskomfortą, pavyzdžiui, be recepto parduodami skausmą malšinantys vaistai ir gerklės pastilės. Geros burnos higienos užtikrinimas, hidratacijos palaikymas ir minkšto maisto vartojimas, kad būtų lengviau ryti, gali padėti įveikti herpanginos simptomus. Sunkiais atvejais, kai dėl sunkumų geriant skysčius pasireiškia dehidratacija, gali prireikti medicininės pagalbos, kad būtų išvengta komplikacijų. Labai svarbu stebėti, ar nėra dehidratacijos požymių, tokių kaip sumažėjęs šlapinimasis ir burnos džiūvimas, ypač mažiems vaikams, kurie yra jautresni dehidratacijai. Apskritai, norint greitai atpažinti ir tinkamai gydyti herpanginą, būtina suprasti jos simptomus ir perdavimo būdus, kad būtų išvengta tolesnio infekcijos plitimo. Laikydamiesi prevencinių priemonių, pavyzdžiui, rankų higienos ir vengiant artimo kontakto su užsikrėtusiais asmenimis, galime sumažinti sergamumą herpangina. 5. Burnos pūslelinė Burnos pūslelinė, kurią sukelia Herpes simplex virusas 1 (HSV1), paprastai žinomas kaip opaligė arba karščiuojančios pūslelės, yra paplitusi infekcinė burnos ertmės liga. HSV1 dažnai pasireiškia vaikams nuo 6 mėnesių iki 5 metų amžiaus, manoma, kad apie 50–80% suaugusiųjų gyvena su virusu ramybės arba aktyvioje stadijoje. Suaugusieji, kurie vaikystėje neužsikrėtė HSV1, vis tiek gali juo užsikrėsti per tiesioginį kontaktą su protrūkį patyrusiais asmenimis. ŽIV užsikrėtę asmenys yra labiau pažeidžiami įvairių infekcijų, įskaitant bakterines, grybelines ir virusines. Dėl šių infekcijų gali atsirasti pažeidimų ant lūpų, po liežuviu ir skruostų minkštuosiuose audiniuose, sukeliančių diskomfortą, skausmą ir rijimo sunkumus. Gydant burnos herpesą, organizme susidaro antikūniai, kovojantys su virusu, todėl vėlesni protrūkiai būna ne tokie sunkūs arba vyksta ramybės būsena. Antivirusiniai vaistai gali padėti išvengti visiško opaligės išsivystymo ankstyvosiose protrūkio stadijose. Emocinės ir fizinės gerovės palaikymas gali padėti sumažinti paūmėjimus. Labai svarbu būti atsargiems protrūkių metu ir vengti tiesioginio kontakto su pažeistomis vietomis, kad būtų išvengta infekcijos perdavimo. Geros burnos higienos praktikavimas, pavyzdžiui, reguliarus burnos šepetėlio valymas ir dantų siūlas, taip pat gali padėti sumažinti burnos herpesą. Be to, žinojimas apie simptomus ir skubus kreipimasis į gydytoją gali padėti veiksmingai valdyti ir sumažinti burnos herpeso poveikį kasdieniam gyvenimui. 6. Šaknų uždegimas Šaknų uždegimai yra dažna odontologinė problema, kurią sukelia šaknies pulpoje besidauginančios bakterijos. Šios infekcijos gali atsirasti dėl gilių ertmių, įtrūkusių dantų arba danties traumos. Negydomos šaknų uždegimai gali sukelti stiprų pulsuojantį danties skausmą, indikuojantį rimtą problemą, į kurią reikia nedelsiant atkreipti dėmesį. Jei jaučiate ilgalaikį danties skausmą, tai gali būti danties šaknies infekcijos požymis. Danties šaknis, esanti po danties vainiku, gali susilpnėti dėl bakterijų invazijos ir galiausiai sukelti pavojų danties stabilumui. Tokiais atvejais būtina atlikti danties šaknies kanalo gydymą, kad būtų pašalinta infekcija, išvalytas kanalas ir užplombuotas dantis. Taip bus išvengta tolimesnės žalos. Dantų ėduonis arba negydomas danties pažeidimas gali sukelti šaknų infekcijas, todėl išryškėja savalaikės dantų priežiūros svarba. Šaknų infekcijų nepaisymas gali sukelti rimtesnių komplikacijų, todėl pabrėžiama, kad norint išlaikyti optimalią burnos sveikatą, dantų problemas reikia spręsti nedelsiant. Atminkite, kad laiku ir tinkamai gydyti dantis yra labai svarbu vengiant šaknų infekcijų, dantų netekimo ir siekiant užtikrinti bendrą dantų ir dantenų sveikatą. Jei dėl nuolatinio danties skausmo įtariate šaknų infekciją, nedelsdami kreipkitės į odontologą, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir pasirinktos tinkamos gydymo galimybės, užtikrinančios jūsų burnos ertmės gerovę. Norint palaikyti optimalią burnos sveikatą, labai svarbu suprasti ir spręsti dažniausiai pasitaikančias dantų ligas. Anksti atpažinę požymius ir laiku kreipėsi dėl gydymo, galime užkirsti kelią rimtesnėms problemoms, pavyzdžiui, dantų netekimui. Atminkite, kad gera burnos higienos praktika lemia svarbų vaidmenį užkertant kelią tokioms būklėms, kaip erozija, dantų nuskilimas ir dantų nusidėvėjimas. Atlikite reguliarius dantų patikrinimus ir imkitės aktyvių veiksmų, kad apsaugotumėte savo dantis. Rūpinkimės savo burnos sveikata, kad galėtume džiaugtis pasitikėjimą keliančia šypsena ir puikia burnos higienos būkle.
Share by: